- sušvitėjimas
- sušvitė́jimas sm. (1) → sušvitėti 1. | prk.: Kalba yra toks žmogaus manymo sušvitėjimas, kad tas gali būti išvystas ir kitų jam lygių esybių Vd. \ švitėjimas; sušvitėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
sušvitėjimas
Look at other dictionaries:
švitėjimas — sm. (1) KI446, K, I, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; N → švitėti: 1. Didesnis švitėjimas žvakių bažnyčio[je] J. Švitėjimas saulės begalinis rš. 2. Akyse suspindėjo perregimas švitėjimas rš. švitėjimas; sušvitėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
